Okkur žykjir vęnt um ef žiš skrifiš ķ gestabókina og segiš ykkar įlit į efni sķšunnar.
Innsęis-speki Jónu Rśnu
Strķšni
Viš komumst vart hjį
žvķ aš ašrir og misvandašir įreiti okkur eša erti okkur į einhvern hįtt. Ešlilega tökum viš strķšni og kerskni misjafnlega. Viš sem bregšumst ókvęša viš blekkingum og gabbi erum oft hlašin smęšarkennd og vanmati. Žess vegna förum viš ķ vörn viš įreiti og reynum af veikum mętti aš verjast įleitni annarra. Oft er žaš erfitt af žvķ aš viš erum haldin óöryggi og óvissu um eigiš įgęti.
Venjulega liggja įstęšur glettni og gabbs
ķ mešvitašri eša ómešvitašri žörf strķšandans til žess aš koma einhverjum gešhrifum af staš hjį žeim sem strķšnin beinist aš. Įstęšurnar bak viš žaš aš viš glettumst viš ašra žurfa ekki aš vera neigjarnar eša persónulegar žó stundum mętti ętla žaš. Trślega er oftar um aš ręša vanhugsašan įsetning og fljótfęrni eša jafnvel eigin vanlķšan žegar viš bregšumst viš hvert öšru į žennan hįtt.
Best er aš fara varlega ķ aš hrella ašra
vegna žess aš ef viš erum ekki žvķ mun varkįrari getum viš aušveldlega sęrt og skapraunaš žeim sem fyrir gabbi okkar verša. Viš eigum aldrei aš strķša žeim sem minna mega sķn eša geta ekki boriš hönd yfir höfuš sér. Įgętt er aš viš ķhugum vel og vandlega hvort réttmętt sé aš svekkja ašra og draga tilgangslaust dįr aš žeim sem įn žess aš viš athugum mögulegar afleišingar žannig įreitis fyrir fórnarlambiš
Lķklega er óžęgilegust sś tegund strķšni
sem liggur ķ aš gert er lķtiš śr okkur į ómildan hįtt. Žį er engu lķkara en aš strķšandinn sé aš reyna ķ gegnum illkvittni og įgang aš upphefja sjįlfan sig į kostnaš okkar sem fyrir veršum. Hyggilegt er aš viš sem viljum efla jįkęr samskipti veršum ekki til žess aš gera öšrum gramt ķ geši meš neigirni og óvarkįrni ķ žessum efnum. „Ašgįt skal höfš ķ nęrveru sįlar.“
Žaš er vanviršandi og óvišeigandi
aš ķžyngja öšrum meš óžarfa kerskni. Hįšsk ertni sem dregur dįr aš žeim sem fyrir verša er hvimleiš og heftandi. Aušvelt er aš koma okkur śr jafnvęgi meš žvķ aš hęšast aš okkur og žvķ sem okkur er kęrt. Viš sem erum viškvęm fyrir strķšni gerum okkur grein fyrir žvķ aš ef hśn į sér staš fyrir framan ašra erum viš helmingi mešvitašri um įhrifamįtt hennar og galla. Sanngjarnt er og raunhęft jafnframt aš viš séum ekki aš žreyta og ķžyngja hvert öšru meš vanhugsušum og óviškunnanlegum glettum. Viš getum lįtiš eftir okkur og bošiš hvert öšru upp į žį glettni sem er góšgjörn og mild. Sama sjónarmiš gildir ekki um glettni sem er meišandi og vanviršandi. Hśn į aldrei viš.
Ekkert okkar er svo öruggt meš sig
aš viš getum sętt okkur viš žaš aš veriš sé aš gera lķtiš śr okkur ķ višurvist annarra. Viturlegt er aš viš höfnum ómannśšlegri og vanhugsašri strķšni en żtum frekar undir kķmni og glettur ķ samskiptum sem eru lķklegar til aš fęra okkur hvert aš öšru į jįlęgan og višfeldinn hįtt. Strķšni į rétt į sér ef hśn er skemmtileg og jįgjörn ķ ešli sķnu og uppbyggingu.
