Okkur žykjir vęnt um ef žiš skrifiš ķ gestabókina og segiš ykkar įlit į efni sķšunnar.
Jóna Rśna mišill svarar bréfi "Stellu" undir tvķtugu
Kįfarar og ašrir dónar
Kęra Jóna Rśna!
Ég verš aš fį įlit žitt į vissum hlutum og vona svo innilega aš žś svarir mér sem fyrst. Ég er frekar lokuš tżpa og ekkert vošalega örugg meš mig en samt ekki lķfsleiš eša neikvęš. Ég er ķ menntaskólanum og hef reynt aš vinna svolķtiš meš skólanum. Žaš er einmitt žaš sem ég ętla aš segja žér frį.
Ég įsamt mörgum öšrum unglingum
er aš vinna meš skólanum į mjög stórum vinnustaš žar sem bęši margir koma og margir vinna og viš erum aš verša nokkuš pirruš į andrśmsloftinu į žessum vinnustaš. Žaš er mikiš klęmst žarna og fólk er aš dašra hvert viš annaš eins og ekkert sé sjįlfsagšara. Flest fulloršna fólkiš er gift sżnist mér en žaš breytir engu hvaš dašur og svoleišis snertir viršist vera.
Į žessum vinnustaš
eru allskyns tvķręšnir fimmaura brandarar eru sagšir, žannig aš mašur er raušur upp ķ hįrsrętur mest allan vinnutķmann. Žaš sem mér finnst persónulega óžęgilegast og get ekki įttaš mig į hvernig ég nįkvęmlega į aš leysa, er aš hér er ķ vinnu karlmašur į mišjum aldri sem er sķfellt aš aš reyna viš okkur ungu stelpurnar og notar bara hvert tękifęri til aš kįfa į okkur. Fyrst hélt ég aš žetta vęri bara einhver tilviljun, en žegar žetta kįf fór aš įgerast og mašurinn jafnvel aš sitja fyrir mér og öšrum žį įkvaš ég aš gera eitthvaš ķ mįlinu. Žess vegna skrifa ég žér kęra Jóna Rśna.
Ég žori ekki aš segja foreldrum mķnum
frį žessu og veit aš žau yršu brjįluš ef žau vissu žetta. Ég hef tvisvar slegiš til mannsins og sagt honum aš ég kęrši mig ekki um žetta. Hann bara hlęr og heldur įfram. Ég vil ekki missa vinnuna og hef spurt hinar stelpurnar hvaš langt hann hefur gengiš viš žęr. Žęr segja allt žaš sama og ég.
Hann er sķfellt aš klęmast viš okkur
og reynir aš troša sé allstašar žar sem viš erum. Helst reynir hann kįfiš ef viš erum einhverstašar einar. Hann er ógešslega feitur og ljótur lķka og ég held aš hann sér örugglega giftur. Viltu gefa mér eitthver rįš kęra Jóna Rśna. Ég enda svo žetta bréf meš fyrirfram žakklęti til žķn. Žś ert ómissandi finnst mér og fleirum veit ég.
Stella
Kęra Stella!
Takk fyrir elskulega uppörvun.Mér žykir žś aldeilis segja fréttir. Aušvitaš stytti ég bréfiš žitt af ótta viš aš žś žekktist og vona ég aš žér žyki žaš ekki mišur. Vissulega skal ég reyna aš benda į einhver žau rįš sem hentug gętu oršiš bęši žér og žeim sem verša fórnalömb žessarar manna sem žś lżsir svo nįkvęmlega ķ bréfi žķnu. Žaš sem kįfarar eru aš įstunda öllum til ama og žeim sjįlfum til skammar, er hreint ekkert einkamįl žeirra. Ég svara eins og įšur meš innsęi mķnu, hyggjuviti og notast viš eigin reynslužekkingu eins og alltaf įšur ķ svörum mķnum til lesenda. Engin rįš frį mér tengjast hefšbundnum leišum til umfjöllunar vegna svipašra hluta.
Rétt er aš benda į mikilvęgi
heilbrigšisstéttana ķ mįlum sem žessum, sem frekar ęttu aš fį umfjöllun žeirra sem til žess eru menntašir en ekki fólks eins og mķn, žó mögulega megi gręša jafnframt į nįttśrlegri umfjöllun sem žessari. Viš reynum aš skoša og sjį hvort ekki mį fį ķ žķnum vanda leišsögn sem notast gęti til aš byrjar meš.
Kynferšislegskrķmsli og dónar
Óhętt er aš fullyrša aš alls kyns aflögun į hinum żmsu svišum sammannlegra samskipta hefur veriš dregin upp į yfirboršiš mešal annars eins og marg oft hefur gerst hér ķ Sįlręnum Sjónarmišum. Vissulega er skelfilegt til žess aš vita aš innan um og saman viš heilbrigša skuli vera einstaklingar sem skapa gķfurlega hęttu, vegna žess aš žeir bśa yfir afsišašri sišferšiskennd sem getur reynst börnum og unglingum ekkert sķšur en fulloršnu fólki hęttuleg og meira en žaš nefnilega virkilega afdrifarķk og skašleg, vegna t.d. kynferšislegra afbrigšilegheita žessara afbrotamanna.
Ef viš ķhugum žį ömurlegu valdnķšslu
sem fylgir meš ķ farteski žessara svoköllušu kįfara eša kynferšisskrķmsla, er ömurlegt til žess aš vita aš börnin okkar geti ekki lengur veriš óhult hvorki heima hjį sér eins og sifjaspellin sķna og heldur ekki į vinnustöšum fyrir mönnum sem manni finnast meš framferši sķnu hafi sżnt og sannaš aš ęttu aš vistast žar sem žeim gęti reynst aušvelt aš fį hjįlp til aš vinna bug į afbrigšilegri kynhegšun sinni fremur en aš leika lausum hala óheftir į almannafęri öšrum og saklausum til stór skaša.
Ótti viš hefndir eša ofbeldi
Žaš sem er hvaš óhuggulegast er, aš ķ dag er svo komiš aš fįir einstaklingar en sišferšislega aflagašir komast eins oft upp meš aš fela hęttulegt framferši sitt sem er ömurlegt, vegna žess aš žaš er sżnilega alls ekki tryggt aš fórnarlömb žessarra manna segi frį broti žeirra af ótta annars vegar viš hefndir gerandans og mögulegt ofbeldi žeirra og eins er aš žau óttast aš sķnir nįnustu bregšist viš meš einhvers konar offorsi. Žetta er alröng afstaša. Žeir sem telja sig verša fyrir kynferšislegu įreiti eša ofbeldi hvort sem er af hendi sinna nįnustu eša ókunnugra eiga umsvifalaust aš kęra slķkt til viškomandi lögreglyfirvalda eša snśa sér til žeirra félagssamtaka sem viš slķku kęrum og įsöknum bregšast.
Žaš er engin įstęša til aš hylma yfir
valdnķšslu sem žessa og enginn įstęša heldur til aš vorkenna žessum kynferšisafbrotamönnum meš žvķ aš lįta eins og žeir séu ekki skašlegir umhverfi sķnu og žegja yfir brotum žeirra, vegna žess aš svona framferši er skašlegt žeim sem fyrir verša og viš vitum ekki hver veršur nęstur.
Dónalegur vinnustašamórall
Žś ert aš vinna į stórum vinnustaš og aušvitaš mį bśast viš aš žar sé aš störfum mislitur saušur. Ef vinnumóralinn er meš žeim hętti aš öllum finnst nema ykkur unglingunum ešlilegt aš ķ gangi séu sķfeldar umręšur um klįm faldar į bak viš fimmaura brandara, žį er eitthvaš mikiš bogiš viš sišferšiskennd žeirra sem žarna vinna. Mašur skildi halda aš ef fólki er umhugaš um aš koma į framfęri sem mestri aflögun og almennum dónaskap, žį vęri vinnustašur sķst fallin til žannig hegšunar.
Yfirmenn į vinnustöšum
vita aš žannig framferši er ósęmilegt og engin įstęša til aš lįta eins og žaš sé jafn sjįlfsagt umfjöllunarefni eins og umręšur um vešriš og annaš įlķka saklaust. Yfirmašur sem sęttist į aš undirmenn hans séu dónarlegir og afsišašir eru į mjög röngum sišferšisleišum, enda mį segja sem svo aš ef žeir sķna ekki gott fordęmi sjįlfi og óska beinlķnis eftir aš slķkt sé ekki įstundaš ķ kaffistofum og į öšrum sameigilegum vistarverum innan veggja fyrirtękisins, žį ęttu žeir yfirmenn aš velja sér annaš og öllu įbyrgšarminna starf hiš snarasta. Dónaskap er engin įstęša til aš sętta sig viš, hvorki heima eša aš heiman.
Komum upp um kįfarana krakkkar!
Börn og unglingar sem sķšan mega sętta sig viš ķ vinnu aš getaš ekki um frjįls höfuš strokiš vegna ótta viš aš tilteknir starfsmenn kunni aš valda žeim óžęgindum meš framferši sem gefur til kynna kynferšislegt įreiti ęttu umsvifalaust aš segja foreldrum sķnum hvernig mįlum er hįttaš. Svo ég segi:" Hikum ekki viš aš koma upp um kįfarana krakkar og žaš ķ hvelli."
Sannleikurinn er nefnilega sį
aš žaš er enginn įstęša til aš hlķfa mönnum sem voga sér aš snerta eša įreita unglinga eša börn kynferšislega sem eru aš koma śt į vinnumarkašinn ķ allt öšrum og sem betur fer jįkvęšari tilgangi en žeim aš lįta undan dónaskap eša hindrunum sem žessum og eiga bara alls ekki aš taka slķku hįttarlagi žegjandi og hljóšalaust.
Žś segist tvisvar hafa slegiš til mannsins
og žaš ekki dugaš til aš honum yrši ljóst aš žś frekar en ašrir sišfįgašir óskašar ekki eftir ósęmilegu framferši viškomandi og hafšir jafnframt įšur varaš hann viš. Honum ber aš sjįlfsögu aš virša žennan vilja žinn, enda mį segja aš annaš sé brot į hegningarlögum og ętti aš vera žaš alvarlegt mannréttinda- og sišferšisbrot innį vinnustaš aš viškomandi ętti umsvifalaust aš vķkja śr vinnu į mešan į rannsókn mįls stendur hafi veriš bent į hegšun mannsins, enda svona framferši óęskilegt og afsišaš.
Ef įframhald veršur į ósęmilegri hegšun
mannsins žrįtt fyrir įbendingar žķnar er fulla įstęšu til aš kęra žennan mann og fylgja žvķ eftir, bęši vegna žķna og svo vegna annarra sem kunna aš verša į vegi žessa manns nśna eša sķšar. Žaš er nefnilega engin įstęša til aš efast um aš hann ętli sér aš įstunda įframhaldandi įreiti sem aušveldlega getur tekiš į sig hryllilegar myndir sem ekki er vķst aš verši ef af yrši svo aušvelt aš vinna bug į. Žś įtt tafarlaust aš lįta žessar framkomu getiš viš sameigilegan yfirmann ykkar og ekki skafa af framferšinu.
Segjum foreldum okkar sannleikann
Hvaš varšar žaš aš segja foreldrum žķnum frį žessu verš ég aftur aš żtreka viš žig aš žar sem žś bendir į aš mórallinn žarna sé svona ömurlegur, žį held ég aš ef žś talašir sjįlf viš yfirmann žinn og žaš bęri ekki įrangur, žį žarf aš snśa sér annaš og žį nįttśrlega ekki óešlilegt heldur fremur jįkvętt og reyndar naušsynlegt aš segja foreldrum sķnum frį hįttarlagi mannsins.
Žaš gęti fariš svo aš viškomandi yfirmašur sęi ekki įstęšu til aš bregšast viš athugasemdum žķnum vegna žess aš ef žessi mórall hefur veriš įlitinn ešlilegur į vinnustašnum sem hann er alls ekki, žį hvarlar óneitanlega aš manni aš eitthvaš meir en lķtiš kunni aš vera aš ķ huga yfirmanns ykkar beggja.
Aftur į móti ef foreldrar žķnir
tölušu viš hann horfir mįliš mögulega öšruvķsi viš žó ekki sé žaš vķst. Žį eru nefnilega komnir ķ spiliš fulloršnir įstvinir žolanda sem vegna ungdóms sķns gęti mętt įhugaleysi žess sem viš umkvörtuninni tęki, žó ekki geti mašur fullyrt slķkt meš vissu.
Sjśkleg afsišun
Žį fer aš verša fremur óžęgilegt aš gera ekkert ķ žessum afsišuš og eitthvaš sjśku mįlum. Žaš er žvķ mišur alltof
algengt aš į vinnustöšum višgangist hallęrishįttur sį sem tengja mį viš ótępilegt dašur giftra sem ógiftra. Žś bendir jafnframt į aš samręšur ķ kaffihléum og sameiginlegri vinnu sem varla bjóša uppį klįmumfjöllun og annan įlķka dónaskap séu ķ gangi daginn śt og inn. Ég get ekki séš hvaš fólk fęr mögulega śt śr svoleišis samręšum, enda óskiljanlegt aš slķkt geti veriš almennt į stórum vinnustaš. Kannski veršaur aš taka slķkum įbendingum meš žeim fyrirvara aš fįir sem eru frakkir dónar og sišblindir aš auki yfirskyggi žį sem eru sišfįgašir og lįta jafnframt lķtiš yfir sér og geta žar af leišandi illa variš sjįlfsagšan rétt sinn į žessum vinnustaš.
Óafsakanlegar umręšur fulloršina um klįm
Alla vega er unglingum ekki hollt og reyndar kęra žau sig sjaldnast um samręšur viš fulloršiš fólk sem eru fullar af huglęgum sóšaskap og annarri įlķka afsišun. Žś segist vera rauš upp ķ hįrsrętur allan daginn sem žżšir einfaldlega aš žaš umfjöllunarefni sem višgengst žarna į stašnum kemur illa viš blygšunarskyn žitt og sišferšiskennd sem er mjög ešlilegt.
Einmitt žess vegna
įtt žś įsamt hinum krökkunum aš mótmęla meš öllum tiltękum rįšum svona umfjöllun, įsamt žvķ eins og ég benti žér į įšur, aš gera alvarlega tilraunir til aš benda į aš mašurinn sem er aš įreita žig sé aš brjóta af sér viš starfskraft ķ skjóli žess aš enginn hafi hugmynd um framferši hans.
Žaš į aldrei aš hlķfa mönnum
sem voga sér aš beita ašra andlegu sem lķkamlegu ofbeldi sem žessu. Žvķ ef um ósęmilegt oršalag er aš ręša og lķkamlegt kįf er ķ gangi og er višhaft viš okkur įn žess aš viš óskum žess, er aš sjįlfsögšu veriš aš beita okkur lķkamlegu sem andlegu ofeldi og žannig framferši sęttir enginn heilbrigš manneskja sig viš hvorki af hendi sinna nįnustu eša žeirra sem veljast ķ vinnu eša vinįttubönd viš okkur.
Karlmennskufötlun
Žaš er ekki frįleitt aš hugsa sem svo aš ef aš mišaldra mašur fer aš įreita ungling sé ekki endilega um aš ręša kynferšislega žörf, heldur og ekkert sķšur drottnunaržörf og aš sjįlfsögšu kynferšislega fötlun. Viškomandi gęti veriš nįttśrlaus eša lélegur rekkjunautur, auk žess aš vera dóni og getur veriš meš žessu višurstyggilega hętti aš reyna aš sķna fram į aš žaš sé nś eitthvaš annaš og betra ķ gangi en ķ raun er.
Heilbrigšur karlmašur sem er öruggur
meš sig į žessum vettvangi myndi aldrei lįta sér detta ķ hug aš įstunda kynferšislegt įreiti viš ungdóminn. Žaš er eitthvaš mjög afbrigšilegt viš žį einstaklinga sem geta fengiš eitthvaš śtśr žvķ aš įreita eša aflaga ašra meš hegšun sem er sišblindukennd og ósanngjörn og žaš saklaus börn ķ ofanįlag.
Viš vitum aš erfitt er
aš koma upp um žessa menn og į žvķ fljóta žeir stundum allt of lengi aš feigšarósi, en sem betur fer tekst slķkt oftast į endanum og žį veršur viškomandi aš horfast ķ augu viš brot sķn og sęta refsingum sem varša viš hegningarlög og fer venjulegast ķ fangelsi um tķma. Ef hęgt vęri aš hjįlpa žessum ógęfusömu afbrotamönnum meš til žess geršum lęknisašgeršum vęri žaš vissulega besti kosturinn jafnframt virkilega höršum refsiašgeršum. Žaš er nefnilega svo aš öll brot viš börn eru óafsakanleg og viš žeim eiga aš vera žungar refsingar. Raunar mjög žungar.
Vinnustašadašur
Hvaš varšar žaš aftur į móti sem žś bendir į aš į vinnustaš žķnu višgangist ótępilegt dašur milli fulloršinna, auk stöšugra samręšna į nótum klįmsins veršur aš segja eins og er, aš sé žaš tilfelliš aš um sé aš ręša gifta einstaklinga sem eru vitanlega makalausir a.m.k. flestir ķ vinnunni, er žannig hegšun ósęmileg og vart til eftirbreytni.
Žaš mį segja sem svo,
aš ef ekki er tekiš į slķk af yfirmönnum ķ byrjun, žį geti slķkt snśist upp ķ óžęgilegustu ašstęšur sér ķ lagi fyrir žį sem verša vitni af og eru stundum beinlķnis tilneyddir til aš sitja undir slķku hegšunarmynstri frįtekinna af žvķ aš žaš er lįtiš óįreitt, fyrir utan aš žeir verša lķka eins og žś oftar en ekki fórnarlöm kįfara og annarra įlķka dóna.
Žaš er fįtt rétt viš dašur žeirra
sem eru žegar bśnir aš velja sér lķfsförunaut og segja mį strangt tiltekiš sišferšislega aš um sé aš ręša framferši sem flokkist ķ einhverjum skilningi undir svik viš maka sinn. Žó ekki sé um beint framhjįhald aš ręša, žį mišar hegšun sem žessi nokkuš įkaft ķ įtt til slķkrar nišurstöšu, žó sem betur fer sé til undantekningar į slķku. Žaš er ekkert skemmtileg tilhugun fyrir maka žess sem įstundar dašur aš fį upplżsingar um žannig hegšun og framferši sambżlings sķns og venjulegast veldur žaš bęši leišindum og öšrum įlķka vonbrigšum.
Viš veršum aš getaš treyst lķfsförunauti
okkar viš allar ašstęšur. Žaš er lįgmarks krafa žess sem gefur annarri manneskju allt žaš sem dżrmętast er ķ sjįlfum sér. Žvķ hvet ég ykkur unga fólkiš sem teljiš ykkur hafa veriš beitt ósęmilegu framferši af hendi žeirra sem eru fulloršnir, hvort sem žeir eru skyldir ykkur eša óskyldir, aš taka ekki upp sömu hegšun og flytja hana yfir til ykkar afkomenda eša bjóša maka ykkar eša lķfsförunauti uppį žannig sišleysi og ónęrgętni.
Kynlķf og sišfįgun
Viš sem erum svo heppin aš greina į milli žess sem er sišferšislega aflagaš og žess sem telst sišfįgaš eigum aš halda meš reisn utan um allt žaš ķ eigin fasi og framkomu sem er heilbrigt og gott. Žaš er enginn vandi aš togast meš žeim sem eru samvistum viš okkur alla dag ķ alls kyns įttir ef viš erum ekki stašföst og gętin, auk žess aš halda stķft utan um sišferšislega žętti tilveru okkar. Best er aš taka aldrei upp ósiši annarra og hvaš varšar allt žaš sem lķtur aš kynlķfi er žetta aš segja. Kynlķf er atferli sem aušveldlega mį aflaga eins og vķša višgengst og er žaš mišur.
Aftur į móti er įrķšandi
aš įtta sig į aš sś tegund kynlķfs sem kemur sem afleišing af einlęgum og kęrleiksrķkum samskiptum tveggja einstaklinga sem elska hvert annaš getur veriš og er oftast yndislegt og mį ekki skrumskęlast vegna kęruleysis eša tķmabundinnar girndar sem gripiš getur besta fólk ef žaš sjįlfviljugt er aš żta undir žannig kenndir innra meš sjįlfum sér t.d. eins og žś bendir į aš er óspart gert į vinnustaš žeim sem žś vinnur į.
Viš veršum öll aš efla meš okkur
heilbrigša sjón į žaš göfugasta ķ mannsįlinni, en ekki lįta afskręmingu į ešlilegum mannlegum samskiptum verša okkur fjötur um fót.
Eša eins og gušhrędda gellan sagši
eitt sinna rétt sķ sem svona. "Elskurnar mķnar ég kann öll bošoršin og fer um hverja helgi til kirkju, auk žess sem ég gęti aš mér ķ samskiptum viš ašra. Enda mį segja aš ég lifi allra įgętasta lķfi og fįtt sem freistar mķn annaš en aš vera bara ég sjįlf į góšri og gagnlegri forsendu. Sišfįgun heillar mig og hana vil ég temja mér. Mér gengur žaš svona og svona, en held bara įfram aš vona aš žannig kenndir verši sķfellt aš koma yfir mig sjįlfum mér og öšrum til góšs. Tók nokkur eftir aš ég gaf guttanum ķ horninu auga? Amen?"
Gangi žér elskuleg vel
aš sjį įfram aflögun žį sem ašrir og sišlausir ętla aš neyša uppį žig og Guš verndi žig.
